Viena iš priemonių apsaugoti odą nuo žalingo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio yra apsauginiai kremai. Renkantis apsauginį kremą pirmiausia reikia išsiaiškint jo sudėtį: jei sudėtis nenurodyta, tokio kremo įsigyti neverta. Pagal sudėtį apsauginiai kremai skirstomi į cheminius ir fizinius.
Fiziniai apsauginiai kremai UV spinduliavimą atspindi ir išskaido. Jie blokuoja ne tik UV, bet ir matomą bei infraraudoną saulės šviesos spektrą. Jie rekomenduojami, kai UV spinduliavimas yra labai intensyvus paplūdimiuose, kalnuose ir kt. Labai retai sukelia alergines odos reakcijas, todėl rekomenduojami jautrią odą turintiems žmonėms.
Fiziniai kremai turi kelis ar kurį nors iš šių komponentų: cinko, titano, geležies, magnio oksidų, kaolino ar talko. Sudėtis nulemdavo tai, jog šie kremai būdavo nepermatomi ir kosmetiniu požiūriu neprimtini daugeliui žmonių. Pastaruoju metu naudojamos minėtų oksidų suspensijos, sudarytos iš mikroninių ZnO ar TiO2 oksidų dalelių, todėl minėto trūkumo išvengta.
Kasdienėje praktikoje dažniausiai rekomenduojami apsauginiai fiziniai kremai, sudėtyje turintys mikroninių ZnO ar TiO2 oksidų dalelių, pabrėžiama, kad šios medžiagos negali viena kitos pakeisti ir fiziniame apsauginiame kreme turi būti abi: mikroninės TiO2 oksido dalelės gerai atspindi UVB (290-320 nm) ir UVA2 (320-340 nm) spektro UV spindulius, o ZnO geriausiai atspindi ilgają UVA1 spektrodalį (>340 nm). Metalų oksidų dalelės, veikiamos UV spindulių, sudaro laisvuosius radikalus, kurie galėtų būti žalingi odai, tačiau mikroninės ZnO ar TiO2 oksidų dalelės yra per stambios, kad prasiskverbtų į epidermį, todėl manoma, kad nėra biologiškai aktyvios.
Cheminiai apsauginiai kremai sugeria UV spindulius, todėl susidariusi energija gali būti išspinduliuojama kaip šiluma ar šviesa bei panaudota cheminėse reakcijose, kuriose susidaro odai kenksmingi laisvieji radikalai.
Cheminiai apsauginiai kremai sudaryti iš organinių junginių, gerai sugeriančių UVA ir UVB spektro spindulius. Jie dažniau nei fiziniai kremai sukelia alergines ir fotoalergines odos reakcijas. Kitas apsauginių cheminių kremų trūkumas jų ingredientų nestabilumas, veikiant UV spinduliavimui: veikiant UV spinduliams, per 15 min. suskyla 36% Avobenzono, naudojamo apsaugai nuo UVA spektro, todėl cheminiai kremai gerai apsaugo tik nuo UVB spindulių. Cheminiai apsauginiai kremai gali patekti į kraują, todėl nerekomenduojami naudoti vaikams iki dvejų metų amžiaus.
Labai svarbu, kokį apsauginį kremo faktorių (SPF) pasirinksite. Fiziniams apsauginiams kremams jis nurodo veikimo laiką (T) ir yra apskaičiuojamas taip:
T = (SPF X 10 min.)
Cheminiams apsauginiams kremams SPF nurodo ne tik veikimo laiką bet ir UV spindulių sugėrimo procentą: pvz., kai SPF=15, sugeriama >92%, UVB spindulių. Didinant SPF, UVB sugėrimo charakteristikos gerėja neproporcingai kai SPF = 30, absorbuojama 97% UVB spinduliuotės. Dėl būtinybės palaukti, kol šie kremai susigers į odą, jų veikimo laikas (T) yra pusvalandžiu trumpesnis:
T = (SPF X 10 min.) 30 min.
Pabrėžtina, jog visi T skaičiavimai cheminiams kremams yra atlikti naudojant UVB spinduliuotę, o kaip šie kremai saugo nuo UVA spindulių nėra aišku iki šiol, kadangi dar nesukurtos UVA apsaugą įvertinančios metodikos.
Vyrauja požiūris, kad perkant bet kurį apsauginį kremą, SPF neturi būti mažesnis nei 15. Apsauginiai kremai, pagal 2002 m. JAV patvirtintą klasifikaciją, skirstomi į:
Minimalios apsaugos nuo UV kremus (<2SPF<12)
Vidutinės apsaugos nuo UV kremus (>12 SPF <30)
Geros apsaugos nuo UV kremus (SPF 30+).
JAV šiuo metu gaminama daugiau kaip 100 000 pavadinimų apsauginių kremų nuo UV, todėl tokia FDA (Federal Drug Administration) klasifikacija sukėlė didelį gamintojų nepasitenkinimą: gaminamų kremų SPF jau siekia 65, o ši klasifikacija tai ignoruoja. Šia klasifikacija siekiama, jog vartotojo neapimtų apgaulingas saugumo jausmas gali susidaryti įspūdis, jog aukštos SPF reikšmės, užtikrina saugią galimybę ilgai būti saulėje, tačiau moksliškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių tokį požiūrį, nėra.
Svarbi ir apsauginio kremo dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą, tarptautiniu mąstu sutarta, jog ji yra 2 mg/cm2, , visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Tyrimais nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamam SPF, tepasiekiama 20-50% apsaugos. Siekiant geros apsaugos nuo UV spinduliavimo, verta prisiminti trečdalio taisyklę: jei abejojate apsauginio kremo dozavimo teisingumu, trečdaliu sumažinkite jo SPF ir naujai perskaičiuokite veikimo laiką (T). Apsauginiai kremai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi: žmones gali apimti perdėto saugumo jausmas, o juk netinkamai naudojant kremus, galima gauti dideles UV dozes.
Atnaujinta informacija apie ultravioletinių saulės spindulių savybes, apsaugos priemones nuo jų pateikiama čia:
http://www.biblioteka.odosinstitutas.lt/node/314
© Dr. Laimonas Jazukevičius, 2010
