Šiuolaikinė odos navikų ir ikinavikinių susirgimų diagnostika grindžiama keliais metodais: vizualine (klinikine) diagnostika, dermoskopija ir morfologiniais tyrimais.

Klinikinė diagnostika patraukli tuo, jog yra pigi - nereikia jokios diagnostinės aparatūros, tačiau yra netiksli. Diagnozė priklauso nuo subjektyvių sprendimų ir gydytojo patirties. Melanomai, agresyviausiai odos vėžio formai, klinikinės diagnostikos tikslumas svyruoja nuo 50 iki 80%, todėl nepavyksta diagnozuoti nuo 20 iki 50% navikų. Morfologinių tyrimų, kai laboratorijose tiriami biopsijos metu pašalinti odos navikai,  tikslumas yra artimas 100%, todėl jis laikomas odos navikų ir ikinavikinės patologijos diagnostikos “auksiniu standartu”, o trūkumu laikoma didelė kaina. Šis metodas yra prioritetinis  diagnozuojant plokščialąstelinį odos vėžį, nepasižymintį specifiniu klinikiniu vaizdu.

Vizualinė diagnostika – pirmasis, plačiausiai naudojamas  ir vienas iš svarbiausių  melanomos ir bazaliomos klinikinio atpažinimo etapų. Pabrėžtina, jog šio etapo vienintelis instrumentas – žmogaus akis. Diagnozuojant bazaliomą, remiamasi specifiniu šiam navikui jo formų  klinikiniu vaizdu, o melanomos diagnostikai  pasaulyje plačiausiai paplitusi Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society) pasiūlyta melanomos vizualinės diagnostikos sistema, dar vadinama ABCD kriterijų sistema (Friedman et al., 1985). Šios diagnostinės sistemos esmė - ankstyvai melanomai būdingų simptomų akcentavimas. Pirmieji trys kriterijai A,B, ir C yra būdingi radialinei (pradinei) melanomos augimo fazei. Kriterijus A (Asymmetry-Asimetrija) – nurodo, jog navikas pirmiausia tampa asimetriškas vienoje ar dviejose ašyse ir palaipsniui didėja, kriterijus B (Border-Kontūro karpytumas) – atkreipia dėmesį į pavojingus melanomos kontūro nelygumus, karpytumą, o kriterijus C (Colour-Spalva) pabrėžia bet kokius naviko spalvos pasikeitimus. Kriterijus D (Diameter- Skersmuo) – tai naviko diametras, jei jis nesiekia 6 mm, melanoma nebus giliai peraugusi odos ir paciento prognozė dažniausiai yra gera. Ši sistema buvo kritikuota dėl vienpusiškumo – t.y., akcentuojami tik ankstyvai melanomai būdingi simptomai, ignoruojant mazginę melanomą, todėl ABCD kriterijų sistema  buvo papildyta kriterijumi E (Elevation-Iškilumas) – navikas, lyginant su aplinkine oda yra iškilus (2), tai mazginei (vėlyvai) melanomos augimo fazei būdingas simptomas (Fitzpatrick et al., 1988).  Mano nuomone, pastarasis papildymas nėra reikšmingas: visiškai sutinku, jog naudojantis išplėstine sistema, galima diagnozuoti daugiau ankstyvų ir vėlyvų melanomų, tačiau klinikinei praktikai ypač svarbi yra ankstyva melanomos diagnostika, todėl svarbiausiais yra laikytini ABCD kriterijai. Šio kriterijaus dviprasmiškumą jautė ir daugiau autorių, todėl E kriterijus buvo dar porą kartų pervadintas: Enlarging ( Rigel DS  et al.,1993), Evolutionary change (Hazen BP et al., 1999), galiausiai pridėtas naujas F (Ugly duckling = Funny looking)kriterijus (Grobb JJ, 1998; Hazen BP et al., 1999). Melanomos ankstyvos diagnostikos algoritmą sudaro daugiau kriterijų, jis ilgesnis: A,B,C,D,E, F.

Bazaliomos ir melanomos diagnostikoje plačiai naudojama dermoskopija – naujausias ir sparčiai besivystantis diagnostikos metodas, Europos dermatologijos ir onkologijos klinikose įdiegtas prieš du dešimtmečius. Tai neinvazinė, “in vivo”, mikroskopinė, techniškai paprasta ir pigi tyrimo metodika. Jos esmė – tyrimo objekto padidinimas 6 – 80 kartų specialiu optiniu prietaisu, pritaikant fizikinius imersijos ar poliarizacijos  reiškinius ir gaunant naujos,  kiekybinės ir  kokybinės diagnostinės informacijos. Vaizdinė informacija gali būti išsaugoma elektroninėse laikmenose, kaupiama specializuotose duomenų bazėse, apdorojama specialiais diagnostiniais algoritmais, panaudojama pedagoginiame procese. Labai svarbu, kad ši informacija gali būti panaudota ir dinaminiuose stebėjimuose. Atsiradus skaitmeninei dermoskopijai, pradėjo vystytis nauja dermatologijos šaka – teledermoskopija. Atsirado galimybė keistis diagnostine informacija su kolegomis ne tik Lietuvoje bet ir kitose pasaulio šalyse.

Naujausia skaitmeninės dermoskopijos pritaikymo sritis – kompiuterinė odos navikinės ir ikinavikinės patologijos diagnostika negali  pakeisti gydytojo,  palengvina diagnostinių vaizdų interpretaciją, paspartina tyrimą, tačiau joje slypi ir nemaži pavojai:

- nemokantiems klasikinės dermoskopijos pagrindų tyrėjams gali susidaryti įspūdis, jog to ir nereikia - "diagnostinė mašina" viską padarys pati - taip galvoti, o ir elgtis yra didelė klaida: už diagnozės tikslumą atsako tik gydytojas ir tą pabrėžia visi ekspertinių kompiuterinių dermoskopijos diagnostinių sistemų gamintojai. Klasikinė dermoskopija savo reikšmės neprarado, priešingai, ji nuolat tobulėja.

Dermoskopijos diagnostinis jautrumas  šiuo metu svyruoja tarp 90 - 95%, t.y. 10 – 27% didesnis nei vizualinės diagnostikos, todėl ji pripažinta kaip viena geriausių odos piktybinių navikų – melanomos ir bazaliomos  ankstyvos diagnostikos metodikų, įgalinančių greitai nustatyti diagnozę bei sumažinti  nereikalingų biopsijų skaičių.

©  Dr. Laimonas Jazukevičius, 2010