Bendra informacija
    Diagnostika
    Gydymas
    Varia
 
 
 
Plokščialąstelinis vėžys

Šie navikai bendroje odos piktybinių navikų struktūroje sudaro apie 9-19% ir po bazaliomų yra antri. Daugiausia pacientų būna apie 60 - 70 -ies metų amžiaus. Plokščialąstelinio vėžio etiologijai reikšmingiausia yra UVB kumuliacinė dozė, tačiau įtakos gali turėti ir kiti faktoriai:

 UVA spinduliai – pastebėta, jog pacientai gydyti PUVA terapija, dažniau serga plokščialąsteliniu vėžiu;

 Jonizuojanti radiacija – rentgenologų, radiologų odos vėžio atvejai;

 Xeroderma pigmentosum – reta genetinė liga, kai nesugebama ištaisyti DNR defektų, atsiradusių veikiant UV spinduliams;

 Imunosupresija – po inkstų transplantacijų, per 10 metų plokščialąsteliniu vėžiu suserga apie 45% pacientų, plokščialąstelinis vėžys nereta pacientų mirties priežastis ir po širdies transplantacijų;

 Žmogaus papilomos virusas – svarbiausia lytinių organų ir greta nagų išsivystančio plokščialąstelinio odos vėžio priežastis;

 Lėtinis uždegimas – odos plokščialąstelinis vėžys, išsivystantis nudegiminiuose randuose, osteomielitinėse fistulėse ir etc. – „ulcus Marjolini“.

Odos vėžys Lietuvoje
Odos vėžys Lietuvoje

Plokščialąstelinis vėžys, kaip ir bazaliomos, prasideda epidermyje, tačiau jam būdinga invazija ir į dermą (gilųjį odos sluoksnį) bei metastazavimas, įvairių šaltinių duomenimis svyruojantis tarp 2-35%. Tais atvejais, kai invazija siekia tik epidermį, plokščialąstelinis vėžys vadinamas Bowen’o liga. Plokščialąstelinis vėžys neturi tokio būdingo klinikinio vaizdo kaip bazaliomos, tačiau pastebėta, kad šie navikai gali prasidėti kaip lėtai didėjančios eriteminės makulės ar papulės, ilgainiui tampančios mazgais, kurie išopėja. Navikai gali būti skausmingi. Pažymėtina, jog  apatinių galūnių trofinės opos, osteomielitinės fistulės,  kliniškai labai primena plokščialąstelinį vėžį, jos gali supiktybėti, todėl joms atkakliai negyjant yra būtina biopsija iš opos krašto.

PLOKŠČIALĄSTELINIO ODOS VĖŽIO VAIZDAI

Boweno liga

Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A -  makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A -  makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A -  makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - bendras vaizdas, B -  makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - bendras vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - bendras vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Boweno liga. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
 

Plokščialąstelinis vėžys

Plokščialąstelinis lūpos vėžys. A, B - bendras vaizdas
Plokščialąstelinis lūpos vėžys. A, B - bendras vaizdas
Plokščialąstelinis lūpos vėžys. A, B - bendras vaizdas
Plokščialąstelinis lūpos vėžys. A, B - bendras vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys. A - bendras vaizdas, B - makro vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A - makro vaizdas, B - dermoskopinis vaizdas
Plokščialąstelinis vėžys. A, B - bendras vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys. A, B - bendras vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys. A, B - bendras vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys. A, B - bendras vaizdas, C - vaizdas po gydymo
Plokščialąstelinis vėžys
Plokščialąstelinis vėžys
Plokščialąstelinis vėžys
Plokščialąstelinis vėžys
 

Plokščialąstelinio vėžio klinikinių formų vaizdus galite peržiūrėti šio tinklalapio skyriuje "Atlasas".Plokščialąstelinį vėžį diagnozavus ankstyvose stadijose, išgydyti pavyksta apie 94-99% pacientų. Atokios metastazės (naviko išplitimas vidaus organuose, kauluose ir kt.) pasitaiko retai: 2-7% pacientų, o 5-erių metų išgyvenamumas tada nesiekia 10%.

Kliniškai plokščialąstelino vėžio išplitimas vertinamas pagal tarptautinę TNM sistemą. Nuo 2010 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauja, 7-oji šios klasifikacijos redakcija, kuri pateikta šiame tinklalapyje.

Palyginimui paliekame ir ankstesnę 6-ąją, tarptautinę TNM klasifikacijos versiją.

T – pirminis navikas (PN)

  TX – PN negali būti įvertintas

  Tis – PN plinta epidermyje, “ca in situ”

  T0 – PN nėra

  T1 – PN < 2 cm, paviršinis ar egzofitinis

  T2 – >2 cm PN < 5 cm, ar nepriklausomai nuo PN dydžio minimali dermio infiltracija

  T3 - > 5 cm, ar nepriklausomai nuo PN dydžio gili dermio infiltracija

  T4 – PN pakenkęs raumenis, kaulus, kremzles, etc.

N – regioniniai limfiniai mazgai (RLM)

  NX – RLM įvertinti negalime

  N0 – RLM nepadidėję

  N1 – RLM paslankūs, ipsilateraliniai

  N2 – RLM paslankūs, kontralateraliniai ar bilateraliniai

  N3 – RLM nepaslankūs ( nejudrūs)

M – atokios metastazės (AM)

  MX – AM buvimo įvertinti negalime

  MO – AM nėra

  M1 – AM yra

Stadijos

  I – T1, N0, M0

  II – bet koks T, N1-3, M0

  III – bet koks T,N, M1

G – naviko diferenciacija (HK)

  GX – įvertinti negalime

  G1 – gerai diferencijuoti navikai

  G2 – vidutiniškai diferencijuoti navikai

  G3-4 – blogai ir labai blogai diferencijuoti navikai

NEPALANKŪS PROGNOSTINIAI FAKTORIAI

Lokalizacija:

Nepalanki yra išorinės ausies ir lūpų lokalizacija: recidyvų skaičius siekia 14%, o metastazių kaklo ir paausio seilių liaukos limfiniuose mazguose iki 11-14%. Plokščialąstelinis vėžys kartais išsivysto nudegiminiuose randuose,  („ulcus Marjolini“) ir pasižymi labai agresyvia klinikine eiga, metastazuoja 18-38% atvejų.

Naviko dydis

Navikai, mažesni už  2 cm, metastazuoja 1.4%, o didesni – 9-13% atvejų.

Invazijos gylis

Plokščialąsteliniam vėžiui lokalizuojantis kamiene ar galūnėse, recidyvų skaičius tiesiogiai priklausys nuo naviko invazijos į odą gylio: didžiausias, kai invazija >4 mm – navikas lokalizuojasi hipodermyje (paodiniame riebaliniame sluoksnyje). Jei naviko invazija nesiekia 2 mm, metastazavimo atvejai reti, 2-6 mm invazijos atveju metastazavimas siekia 4,5%, o gilesnės nei 6 mm invazijos atvejais – 15%.

Naviko matmenys:

Jei plokščialąstelinis vėžys <1 cm, išgydyti pavyksta 99.5% , o navikui esant >3 cm – tik apie 60% pacientų.

Naviko diferenciacija

Pacientų, sergančių nediferencijuotu plokščialąsteliniu odos vėžiu, mirtingumas  yra 5-20% didesnis, lyginant su gerai diferencijuotais navikais.

Perineurinė invazija

Pasitaiko 2,4-14% pacientų, būdinga galvos-kaklo srities navikams. Tai odos plokščialąstelinio vėžio plitimas išilgai nervų, pasireiškiantis skausmais, paralyžiumi ir kt. Perineurinės invazijos atvejais lokalių recidyvų skaičius siekia 47%, o metastazuoja 35% navikų.

Imunosupresija

Pacientams po transplantacijų plokščialąstelinis odos vėžys išsivysto 18-36 kartus dažniau, lyginant su įprastais populiaciniais rodikliais.

Plokščialąstelinio vėžio gydymas

Šie navikai gydomi įvairiais metodais – chirurginiais, spinduline terapija, chemoterapija ar šių metodų kombinacijomis. Gydymo metodų pasirinkimas yra individualus ir priklauso nuo naviko išplitimo, peraugimo gylio į odą ir lokalizacijos.

Pacientų stebėjimas

Pacientai, išgydžius plokščialąstelinį vėžį, pirmus metus yra stebimi kas 6 mėnesiai, toliau kartą per metus. Įtariant metastazavimą, reikalingi ultragarsiniai tyrimai su pritaikoma aspiracine biopsija, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tyrimai.